Automobilio rinkos vertė: ką turėtume žinoti?

Automobilio rinkos vertė yra vienas svarbiausių rodiklių tiek parduodant, tiek perkant transporto priemonę. Ji leidžia suprasti, kokią piniginę vertę šiandienos rinkoje turi konkretus automobilis. Skirtingai nei emocinė vertė, kurią automobilio savininkui gali kelti su juo susiję prisiminimai ar patogumas, automobilio rinkos vertė yra nustatoma pagal aiškias taisykles ir kriterijus.

Kas nustato automobilio rinkos vertę?

Dažniausiai kyla klausimas – kas nustato automobilio rinkos vertę? Tiksliausiai ir patikimiausiai tai daro profesionalūs turto vertintojai, turintys kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, bei vadovaudamiesi griežtomis įstatymuose ir metodologiniuose standartuose apibrėžtomis taisyklėmis. Į procesą įtraukiami tiek teisiniai reikalavimai, tiek praktinė informacija iš rinkos, pavyzdžiui, aktualios panašių automobilių pardavimo kainos skelbimuose.

Tikroji automobilio rinkos vertė

Tikroji automobilio rinkos vertė dažnai skiriasi nuo savininko lūkesčių. Neretai žmonės klausia – kaip sužinoti automobilio rinkos vertę? Atsakymas paprastas: tam būtinas tiek objektyvus duomenų analizės įrankis, tiek profesionalo įžvalgos ir patirtis. Teisės aktai nustato, kad vertinant turtą reikia vadovautis Lietuvos respublikos finansų ministro įsakymu “Dėl turto arba verslo vertinimo metodikos patvirtinimo” patvirtinta “Turto ir verslo vertinimo metodika”, vertinime naudojami pasiūlos duomenys. Analizuojama pasiūla Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Taigi kainą reglamentuoja ne tik abiejų šalių susitarimai ir norai, bet ir teisės aktai.
Lietuvoje dažnai naudojamas rodiklis – vidutinė automobilio rinkos vertė. Tai – vidutinė kaina, kurią galima gauti parduodant transporto priemonę panašiomis sąlygomis rinkoje. Šis rodiklis ypač svarbus draudimo bendrovėms, lizingo įmonėms ir finansų institucijoms, nes jis padeda objektyviai įvertinti riziką.

Automobilio rinkos vertės nustatymas

Automobilio rinkos vertės nustatymas yra sudėtingas procesas, apimantis detalų automobilio techninės būklės, amžiaus, komplektacijos, ridos bei kitų parametrų vertinimą. Vertintojai taip pat analizuoja esamas rinkos tendencijas, ekonominę situaciją ir panašių transporto priemonių kainų svyravimus.

Žinoma, galima pasitelkti šiuolaikines technologijas, pvz., automobilio rinkos vertės skaičiuokles, kurios iš viešų duomenų sugeneruoja apytikslę vertę, bet jos neatsižvelgia į konkretaus automobilio individualius požymius, todėl tik profesionalus automobilio vertinimas gali pateikti objektyvią ir tikrąją transporto priemonės kainą.

Tai kaip gi nustatoma automobilio rinkos vertė?

Kiekvienas, ketinantis pirkti ar parduoti transporto priemonę, klausia – kaip nustatoma automobilio rinkos vertė? Tai atliekama pagal specialią metodiką, griežtai reglamentuojamą įstatymų bei tarptautinių vertinimo standartų. Pavyzdžiui, Tarptautiniai vertinimo standartai nurodo, kad vertinimas turi būti atliekamas laikantis sąžiningos rinkos principų, o vertė turi atspindėti kainą, už kurią turtas galėtų būti parduotas laisvoje rinkoje [2].
Tokie metodai užtikrina, kad automobilio vertinimas nebūtų paremtas tik subjektyvia nuomone, bet būtų pagrįstas skaičiavimais, dokumentais, rinkos analize ir tarptautine praktika.
Pavyzdžiai iš Europos standartų

Europos vertinimo standartai (EVS), kuriuos yra priėmusi TEGOVA, taip pat pateikia aiškias gaires. Pavyzdžiui, EVS 2020 dokumente pabrėžiama, kad rinkos vertė turi būti grindžiama „labiausiai tikėtina kaina, kurią pagrįstai galima tikėtis gauti už turtą vertės nustatymo dieną. Tai didžiausia racionaliai pagrįsta kaina, kurią gauna pardavėjas, ir patraukliausia pagrįsta kaina pirkėjui“ [3].
Tai reiškia, kad automobilio rinkos vertė negali būti nustatyta remiantis vien tik savininko nuomone ar greitu įkainojimu. Vertinant svarbu atsižvelgti į daugybę faktorių, pvz., individualios turto savybės (gamybos metai, komplektacija, rida ir pan.), laikas, pasiūla, paklausa bei kitus objektyvius rinkos kriterijus.

Kitas svarbus principas, minimas TEGOVA gairėse, yra vertintojo profesionalumas ir nešališkumas.[4] Vertintojas turi užtikrinti, kad jo atliktas automobilio vertinimas nebūtų paveiktas išorinių interesų. Pavyzdžiui, draudimo bendrovei ar pardavėjui naudinga turėti kuo mažesnę ar didesnę kainą, tačiau profesionalus vertintojas privalo pateikti objektyvų rezultatą .

Šie metodologiniai pavyzdžiai rodo, kad tiek tarptautinė, tiek europinė praktika siekia užtikrinti, kad rinkos vertė būtų ne tik skaičius, bet ir pagrįstas sprendimas, apsaugantis abi sandorio puses.

Vertė, gaunama pasitelkiant į pagalbą profesionalus

Automobilio rinkos vertė yra ne tik pardavimo ar pirkimo kaina – tai daugialypis rodiklis, padedantis užtikrinti sąžiningus sandorius, teisingą draudimo ar lizingo sutarties dydį bei objektyvų turto vertinimą. Suprasdami, kas nustato automobilio rinkos vertę, kaip vyksta automobilio rinkos vertės nustatymas ir kokią reikšmę turi tikroji automobilio rinkos vertė, galime priimti teisingus sprendimus.
Jeigu jaučiate, kad neturite pakankamai žinių šiam darbui atlikti arba tiesiog neturite tiek laiko, kad apžvelgtumėte tokią gausybę veiksnių, objektyvią rinkos vertę gali padėti nustatyti Marleksa – profesionalūs turto vertintojai, turintys patirties įvairių turto rūšių vertinime. Mūsų ekspertai ne tik nustato rinkos vertę, kurią galima naudoti kaip pardavimo kainą, ir pateikia galutinius skaičius, bet ir suteikia klientui daugiau aiškumo, pasitikėjimo savo sprendimu bei patikimą pagrindą sprendžiant svarbius finansinius klausimus.

__________________________________________________________________________
Išnašos:

[1] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, 2000-07-18, Nr. VIII-1864 (Žin., 2000, Nr. 74-2262).
Pvz., Civilinio kodekso 6.317 str. 1 d.:
„Kaina pagal sutartį turi būti nustatyta pinigais. Jeigu sutarties šalys nesusitarė dėl kainos arba jos nustatymo tvarkos, kaina laikoma tokia, kuri paprastai už tokias prekes ar paslaugas imama analogiškomis aplinkybėmis.“
https://www.infolex.lt/ta/12755:str6.317
Civilinio kodekso 6.313 str. 2 d.:
„Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta tvarka jai nustatyti ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis…“
https://www.infolex.lt/ta/12755:str6.313
[2] Europos vertinimo standartai (EVS 2020):
1-asis EVS. Rinkos vertė
„Apskaičiuota suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertės nustatymo dieną, įprastinėmis rinkos sąlygomis sudarius nesusijusių šalių – turtą norinčio parduoti pardavėjo ir norinčio įsigyti pirkėjo – sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, apdairiai ir be prievartos.“
https://www.ltva.lt/wp-content/uploads/2021/02/TEGOVA_EVS_2020-digital-LT-Final.pdf
[3] Europos vertinimo standartai (EVS 2020):
4.2 skyrius „Rezultatas“:
4.2.1. „Sąvoka „apskaičiuota suma“ reiškia kainą, išreikštą piniginiu ekvivalentu (dažniausiai vietine valiuta), mokamą už turtą sudarant sandorį tarp nesusijusių šalių. Remiantis rinkos vertės apibrėžimu, rinkos verte laikoma labiausiai tikėtina kaina, kurią pagrįstai galima tikėtis gauti už turtą vertės nustatymo dieną. Tai didžiausia racionaliai pagrįsta kaina, kurią gauna pardavėjas, ir patraukliausia pagrįsta kaina pirkėjui.“
https://www.ltva.lt/wp-content/uploads/2021/02/TEGOVA_EVS_2020-digital-LT-Final.pdf
[4] Europos vertinimo standartai (EVS 2020):
3-iasis EVS. Kvalifikuotas vertintojas:
„Vadovaujantis šių Standartų nuostatomis, kiekvienas vertinimas turi būti atliekamas kvalifikuoto vertintojo. Vertintojai visuomet privalo laikytis aukščiausių sąžiningumo ir garbingumo standartų bei atlikti savo darbą nepakenkdami klientams, visuomenei, savo profesijai ar atitinkamai nacionalinei profesionalaus vertinimo institucijai. Vertintojas privalo būti pajėgus parodyti savo profesionalumą, žinias, kruopštumą ir etišką elgesį (kurie yra tinkami tam tikros rūšies ir masto vertinimui atlikti), taip pat atskleisti bet kokius veiksnius, galinčius sutrukdyti objektyviam vertinimui. Atlikus kiekvieną vertinimą būtina pateikti informacija pagrįstą ir nepriklausomą nuomonę apie vertę, remiantis pripažintu vertės nustatymo pagrindu arba pagrindais.“
https://www.ltva.lt/wp-content/uploads/2021/02/TEGOVA_EVS_2020-digital-LT-Final.pdf